Žmonės tampa vis reiklesni įsigyjant naujus produktus, kaip rodo kompetentingų institucijų, kosmetikos pramonės, pakuočių gamintojų ir pramonės asociacijų atliktas darbas.

Kalbėdami apie kosmetikos pakuočių saugą, turime turėti omenyje galiojančius teisės aktus ir šiuo atžvilgiu Europos sistemoje turime reglamentą 1223/2009 dėl kosmetikos gaminių. Pagal reglamento I priedą, kosmetikos gaminių saugos ataskaitoje turi būti pateikta išsami informacija apie priemaišas, pėdsakus ir informacija apie pakuotės medžiagą, įskaitant medžiagų ir mišinių grynumą, įrodymai apie jų techninį neišvengiamumą esant draudžiamų medžiagų pėdsakams ir atitinkamas pakavimo medžiagos charakteristikas, ypač grynumą ir stabilumą.

Kiti teisės aktai apima Sprendimą 2013/674/ES, kuriuo nustatomos gairės, padedančios įmonėms lengviau įvykdyti Reglamento (EB) Nr. 1223/2009 I priedo reikalavimus. Šiame sprendime nurodoma informacija, kuri turėtų būti renkama ant pakuotės medžiagos, ir galimas medžiagų išsiskyrimas iš pakuotės į kosmetikos gaminį.

2019 metų birželį „Cosmetics Europe“ paskelbė teisiškai neįpareigojantį dokumentą, kurio tikslas – padėti ir palengvinti pakuotės poveikio gaminio saugai vertinimą, kai kosmetikos gaminys tiesiogiai liečiasi su pakuote.

Tiesiogiai su kosmetikos gaminiu besiliečianti pakuotė vadinama pirmine pakuote. Todėl tiesiogiai su gaminiu besiliečiančių medžiagų savybės yra svarbios kosmetikos gaminio saugos požiūriu. Informacija apie šių pakavimo medžiagų charakteristikas turėtų padėti įvertinti galimą riziką. Atitinkamos charakteristikos gali apimti pakavimo medžiagos sudėtį, įskaitant technines medžiagas, tokias kaip priedai, techniškai neišvengiamas priemaišas arba medžiagų migraciją iš pakuotės.

Kadangi didžiausią susirūpinimą kelia galimas medžiagų išsiskyrimas iš pakuotės į kosmetikos gaminį ir kad šioje srityje nėra standartinių procedūrų, viena iš plačiausiai nusistovėjusių ir pripažintų pramonėje metodikų yra pagrįsta atitikties su maistu besiliečiantiems teisės aktams tikrinimu.

Kosmetikos gaminių pakuotėms gaminti naudojamos plastmasės, klijai, metalai, lydiniai, popierius, kartonas, spausdinimo dažai, lakai, guma, silikonai, stiklas ir keramika. Remiantis sąlyčio su maistu reglamentavimo sistema, šias medžiagas ir gaminius reglamentuoja Reglamentas 1935/2004, kuris yra žinomas kaip Pagrindų reglamentas. Šios medžiagos ir gaminiai taip pat turėtų būti gaminami laikantis geros gamybos praktikos (GMP), pagrįstos kokybės užtikrinimo, kokybės kontrolės ir dokumentavimo sistemomis. Šis reikalavimas aprašytas Reglamente 2023/2006(5). Pagrindų reglamente taip pat numatyta galimybė kiekvienai medžiagų rūšiai nustatyti konkrečias priemones, užtikrinančias nustatytų pagrindinių principų laikymąsi. Medžiaga, dėl kurios buvo nustatytos konkretiausios priemonės, yra plastikas, kuriam taikomas Reglamentas 10/2011(6) ir vėlesni pakeitimai.

Reglamentas 10/2011 nustato reikalavimus, kurių reikia laikytis dėl žaliavų ir gatavų gaminių. Informacija, kuri turi būti įtraukta į atitikties deklaraciją, yra išvardyta IV priede (šį priedą papildo Sąjungos gairės dėl informacijos tiekimo grandinėje. Sąjungos gairėmis siekiama pateikti pagrindinę informaciją apie informacijos, būtinos, kad būtų laikomasi Reglamento Nr. 10/2011 tiekimo grandinėje). Reglamente 10/2011 taip pat nustatyti kiekybiniai apribojimai medžiagoms, kurių gali būti galutiniame produkte arba kurios gali patekti į maistą (migracija), taip pat nustatomi bandymų ir išsiskyrimo tyrimų rezultatų standartai (galutiniams produktams keliamas reikalavimas).

Kalbant apie laboratorinę analizę, siekiant patikrinti, ar laikomasi Reglamente Nr. 10/2011 nustatytų specifinių išsiskyrimo ribinių verčių, laboratoriniai veiksmai, kurių reikia imtis:

1. Pakuotės gamintojas privalo turėti visų naudojamų plastiko žaliavų atitikties deklaraciją (DoC), pagrįstą Reglamento 10/2011 IV priedu. Šis patvirtinamasis dokumentas leidžia naudotojams patikrinti, ar medžiaga skirta liestis su maistu, ty ar visos sudėtyje naudojamos medžiagos yra išvardytos (išskyrus pagrįstas išimtis) Reglamento 10/2011 I ir II prieduose ir vėlesniuose pakeitimuose.

2. Bendrojo išsiskyrimo bandymų atlikimas, siekiant patikrinti medžiagos inertiškumą (jei taikoma). Bendros migracijos metu bendras nelakiųjų medžiagų, kurios gali migruoti į maistą, kiekis yra kiekybiškai įvertinamas nenustatant atskirų medžiagų. Bendrieji migracijos testai atliekami pagal UNE EN-1186 standartą. Šie bandymai su modeliniu tirpalu skiriasi kontakto skaičiumi ir forma (pvz., panardinimas, vienpusis kontaktas, užpildymas). Bendra migracijos riba yra 10 mg/dm2 kontaktinio paviršiaus ploto. Plastikinėms medžiagoms, kurios liečiasi su žindomiems kūdikiams ir mažiems vaikams skirtu maistu, riba yra 60 mg/kg maistinio modelinio tirpalo.

3. Jei reikia, atlikti kiekybinius likučių kiekio ir (arba) specifinės išsiskyrimo bandymus, siekiant patikrinti, ar laikomasi kiekvienos medžiagos teisės aktuose nustatytų ribų.

Specifiniai migracijos testai atliekami pagal UNE-CEN/TS 13130 ​​standartų seriją, kartu su vidinių bandymų procedūromis, sukurtomis laboratorijose, skirtomis chromatografinei analizei. Peržiūrėjus DoC, sprendžiama, ar būtina atlikti tokį tyrimą. Iš visų leidžiamų medžiagų tik kai kurios turi apribojimus ir (arba) specifikacijas. Specifikacijos turi būti išvardytos atitikties deklaracijoje, kad būtų galima patikrinti, ar medžiagoje arba galutiniame gaminyje laikomasi atitinkamų ribų. Likučių kiekio rezultatams išreikšti naudojami vienetai yra mg medžiagos vienam kg galutinio produkto, o naudojami vienetai. specifinio išsiskyrimo rezultatams išreikšti yra mg medžiagos vienam kg modelinio tirpalo.

Norint parengti bendrą ir specifinį išsiskyrimo bandymą, reikia pasirinkti modelinius tirpalus ir poveikio sąlygas.

• Modeliavimo priemonės: remiantis maisto produktais ir (arba) kosmetikos gaminiais, kurie gali liestis su medžiaga, bandomieji modeliniai tirpalai parenkami pagal Reglamento 10/2011 III priede pateiktas direktyvas.

Išskleisti

Atliekant kosmetikos gaminių pakuočių migracijos tyrimus, būtina atsižvelgti į pasirenkamus modelinius tirpalus. Kosmetika dažniausiai yra chemiškai inertiški vandens/aliejaus mišiniai, kurių pH yra neutralus arba šiek tiek rūgštus. Daugumos kosmetikos preparatų fizinės ir cheminės savybės, susijusios su migracija, atitinka pirmiau aprašytų maisto produktų savybes. Todėl galima taikyti tokį metodą, koks taikomas maisto produktams. Tačiau kai kurių šarminių preparatų, pavyzdžiui, plaukų priežiūros produktų, minėti modeliniai tirpalai negali būti pavaizduoti.

• Poveikio sąlygos:

Norint pasirinkti poveikio sąlygas, reikia atsižvelgti į pakuotės ir maisto produkto/kosmetikos produkto sąlyčio laiką ir temperatūrą nuo pakuotės iki galiojimo pabaigos datos. Tai užtikrina, kad bandymo sąlygos, atitinkančios blogiausias numatomas faktinio naudojimo sąlygas, būtų parinktos. Bendrosios ir specifinės migracijos sąlygos parenkamos atskirai. Kartais jie yra vienodi, bet aprašyti skirtinguose Reglamento 10/2011 skyriuose.

Dažniausios kosmetikos pakuotės bandymo sąlygos yra šios:

Išskleisti

Pakuotės teisės aktų laikymasis (patikrinus visus taikomus apribojimus) turi būti išsamiai aprašytas atitinkamame atitikties dokumente, kuriame turi būti informacija apie naudojimo būdus, kuriais saugu medžiagą ar gaminį liesti su maisto produktais ar kosmetikos gaminiais (pvz., maisto rūšimis, naudojimo laikas ir temperatūra). Po to DoC įvertina kosmetikos gaminių saugos konsultantas.

Plastikinės pakuotės, skirtos naudoti su kosmetikos gaminiais, neprivalo atitikti Reglamento Nr. 10/2011, tačiau praktiškiausias variantas yra taikyti tokį metodą, koks taikomas maisto produktams, ir pakuotės projektavimo procese daryti prielaidą, kad žaliavos turi būti tinkamas sąlyčiui su maistu. Tik tada, kai visi tiekimo grandinės atstovai bus įtraukti laikantis teisės aktų reikalavimų, bus galima užtikrinti supakuotų produktų saugą.